Daugelyje šeimų įvyksta skyrybos. Atitinkamai, nemažai išsiskyrusių žmonių išvyksta gyventi į užsienį ieškodami geresnio gyvenimo. Neretai kartu su savimi pasiima ir savo vaikus. Tačiau ar išsiveždami vaiką gyventi į užsienį tėtis/mama visada paiso kito iš tėvų ir atitinkamai pačio vaiko interesų? Deja, praktika rodo, kad ne.

FINLEX advokatė Julija Šlekonytė atstovauja kliento interesus byloje, kurioje siekiama grąžinti į Lietuvą neteisėtai motinos išvežtą sūnų bei užtikrinti tinkamą vaiko bendravimą su tėvu.

Byloje susiklostė situacija, kai vaiko motina, neturėdama tėvo sutikimo, išvažiavo nuolat gyventi į užsienį kartu išsiveždama sūnų. Vaiko gyvenamoji vieta su motina nebuvo nustatyta, atitinkamai, motina, išvežusi vaiką, vengia užtikrinti sūnaus betarpišką bendravimą su tėvu ir neleidžia tėvui matytis su sūnumi jau daugiau nei pusę metų, nevykdo teismo nustatytos tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos.

„Piktybiškai išvežtas vaikas be kito iš tėvų sutikimo ir nepalikta galimybė bendrauti su savo vaiku ne tik žaloja vaiką, bet taip pat pažeidžia ir teisės aktų reikalavimus“ – teigia advokatė Julija Šlekonytė.

Civiliniame kodekse aiškiai nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tas tėvas / motina, su kuriuo gyvena vaikas, privalo sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Be to, teisę nepilnametį vaiką išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tik tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. „Šiuo atveju toks sutikimas nebuvo gautas. Taigi tokie veiksmai yra aiškiai neteisėti.“ – konstatuoja advokatė.

„Siekiame vaiką grąžinti į Lietuvą ir užtikrinti tėvo bendravimą su sūnumi visais įmanomais būdais: kreipėmės į tos užsienio valstybės vaiko teisių apsaugos institucijas, į Lietuvos teismus, taip pat vaiko bendravimą su tėvu turi užtikrinti ir teismo nutartį vykdantys antstoliai, kurie galės skirti baudas už teismo įpareigojimų nevykdymą.“

Advokatė atkreipia dėmesį, kad išvykstant nuolat gyventi į užsienį su nepilnamečiu vaiku neužtenka to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, yra būtinas kito tėvo rašytinis sutikimas. Atitinkamai, išvežus vaiką nuolat gyventi į užsienį turi būti užtikrinamos jo tinkamos gyvenamosios sąlygos bei galimybė bendrauti su Lietuvoje likusiu vienu iš tėvų, kitais vaiko giminaičiais. „Rekomenduoju prieš išvykstant gyventi į užsienį pasikonsultuoti su vaiko teisių apsaugos specialistais ar teisininkais, kad vėliau netektų įsivelti į ilgus teisminius ginčus“ – pataria FINLEX advokatė.

„Teismai jau yra priėmę ne vieną sprendimą, kuriais buvo įpareigojama neteisėtai išvežtą vaiką grąžinti į Lietuvą. Atitinkamai tokio sprendimo tikimės ir šioje byloje“.

Reikia konsultacijų dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ar Jūsų vaikas neteisėtai išvežtas į užsienį? Kreipkitės: info@finlex.lt, +370 647 29616.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *