FINTECH keičia investavimo įpročius

Investavimas nebėra prieinamas tik akcijų biržos vilkams ar tik turtuoliams. Lietuvai nusprendus tapti FinTech (finansinių technologijų) centru, o Lietuvos bankui kviečiant į Lietuvą didžiuosius pasaulio finansų rinkos žaidėjus, rinkoje atsiranda vis daugiau alternatyvaus investavimo platformų, leidžiančių investuoti kiekvienam, turinčiam kad ir kelis laisvus eurus, keliais klavišo paspaudimais.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 5 tarpusavio skolinimosi platformos bei 10 sutelktinio finansavimo platformų, kurios ne tik sudaro galimybes alternatyviai pasiskolinti, bet kartu sukuria ir galimybes fiziniams ar juridiniams asmenims investuoti į platformose skelbiamas paskolas, kas investavimo procesą padaro pakankamai paprastą ir prieinamą kiekvienam.

Sutelktinis finansavimas ar tarpusavio skolinimas?

„Sutelktinis finansavimas ir tarpusavio skolinimas dažnai yra painiojamos sąvokos – aiškina advokatė Julija Šlekonytė. – Sutelktinis finansavimas ir tarpusavio skolinimas nors ir panašūs savo prigimtimi, t. y. kad skolina (investuoja) „minia“, tačiau savo paskirtimi ir rizikomis yra visgi skirtingi dalykai. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuri savo teisiniame reguliavime įtvirtino šias alternatyvius finansavimo ir investavimo būdus ir apibrėžė jų sąvokas bei skirtumus.“

Todėl investuotojai, rinkdamiesi būdą alternatyviai investuoti, visgi turėtų atkreipti dėmesį, kad šios sąvokos nėra sinonimai, o po jomis slepiasi skirtingų rizikų ir pobūdžio produktai.

Skirtingi paskolų gavėjai

Tarpusavio skolinimu yra vadinamos „minios“ paskolos fiziniam asmeniui jo asmeninėms reikšmėms tenkinti, t. y. namų ūkiui, šeimos poreikiams ir pan. Taigi tarpusavio skolinimo būdu skolintojai (investuotojai) bendrai suteikia vartojamąjį kreditą, kurį skolininkas gali panaudoti įvairioms asmeninėms reikmėms: būsto remontui, kelionei, įmokai už mokslus, automobiliui įsigyti ar pan.

Sutelktiniame finansavime skolintis gali tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, tačiau pačios investuotojų sutelktos lėšos turi būti skiriamos jau ne asmeniniams poreikiams, o verslo, profesinėms, mokslo, tiriamosioms ir kitoms reikmėms, t. y. gautas lėšas skolininkas investuoja į turto įsigijimą, tiekėjų sąskaitų apmokėjimą, algų darbuotojams išmokėjimą, tyrimų vykdymą ar pan.

Taigi skiriasi per šias platformas finansuojami asmenys ir gautų lėšų panaudojimo paskirtys, todėl atitinkamai skiriasi ir paskolų rizika.

„Platformų operatoriai turi pareigą skelbti pakankamai detalią informaciją apie paskolos gavėją, jo finansinę situaciją ir paskolos panaudojimo paskirtį, taip pat apie su investicija susijusias rizikas. Todėl rinkdamiesi investicinį projektą, nepamirškite atidžiai išsinagrinėkite, kam bus panaudoti Jūsų pinigai ir kaip skolininkas užtikrins pasiskolintų pinigų grąžinimą. – pataria advokatė Julija Šlekonytė. – Taip pat įvertinti viešai pateiktos informacijos apie paskolos gavėjo pajamas, turtą, įsipareigojimus. Taip lengviau galėsite įvertinti Jūsų investicijai kylančią riziką ir pasirinkti priimtiniausią variantą: ar finansuoti verslo vystymą, o fizinio asmens poreikius.“

Investicijų apribojimai

Investuojant į sutelktinio finansavimo platformose skelbiamus projektus, investuojama suma į vieną projektą neribojama. Jeigu investuojama į tarpusavio skolinimo platformose skelbiamas paskolas, vienas paskolos davėjas vienoje platformoje į vieną skolininką negali investuoti daugiau nei 500 Eur, t. y. vienam skolinininkui suteiktų ir negrąžintų paskolų bendra suma negali viršyti 500 eurų.

„Taigi į sutelktinio finansavimo projektus galite investuoti kad ir kelis ar keliasdešimt tūkstančių eurų. Bet kokiu atveju, siūlau nepamiršti, kad visiškai saugių investicijų nebūna ir tiek skolinant verslui, tiek fiziniam asmeniui visada bus susidūriama su paskolos negrąžinimo rizika. Tokią riziką galite valdyti gerai įvertindamas projektą, kuriam skirsite lėšas, ir diversifikuodamas investicijas, t. y. neinvestuodamas visų lėšų į vieną projektą.“

Reguliavimas

Tiek sutelktinis finansavimas, tiek tarpusavio skolinimas yra reguliuojama veikla ir šių paslaugų teikėjus, kurie yra registruoti Lietuvoje, kaip ir kitus finansinių paslaugų teikėjus prižiūri Lietuvos bankas.

Šių platformų operatoriams yra taikomi reikalavimai nuosavam kapitalui, vidaus rizikų valdymui, taip pat nustatytos pareigos veikti veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai, teikti informaciją apie skolininkus, vertinti jų kreditingumą.

„Tačiau atkreipkite dėmesį, kad ne visose valstybėse ši veikla yra reguliuojama, todėl Lietuvoje prieinamos gali būti ne vien lietuviškos, bet ir kitų valstybių platformos, kurių veikla nebūtų prižiūrima taip pat, kaip Lietuvoje, jiems nebūtų taikomi investuotojų apsaugos reikalavimai. Jeigu investuotumėte naudodamiesi lietuviškomis platformomis, visus savo nesutarimus su platformos operatoriumi galėtumė spręsti Lietuvos banko pagalba, kas nebūtų užtikrinama investuojant į kitose valstybėse veikiančias platformas. Taigi nepamirškite patikrinti, ar Jūsų pasirinkta platforma yra prižiūrima Lietuvos banko; šią informaciją lengvai galite rasti platformų internetinėse svetainėse, taip pat Lietuvos banko puslapyje“.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *