DARBO SUTARTIES ATŠAUKIMAS: AR DARBDAVYS TURI TOKIĄ TEISĘ? 

Darbuotojas su įmone pasirašė darbo sutartį, tačiau, prieš prasidedant pirmai jo darbo dienai, darbuotojui telefonu pranešama, kad į darbą jis gali neatvykti, nes sutartis atšaukiama. Įmonės atstovo įvardijama priežastis – darbuotojas nutylėjo apie kitus savo darbo santykius. Tačiau paaiškėjo, kad darbuotojas, sudarydamas darbo sutartį su šiuo darbdaviu, jokių kitų darbo santykių neturėjo.

Tokios situacijos nėra dažnos, bet gali pasitaikyti. Taigi ar pranešimas telefonu apie sutarties atšaukimą yra laikoma tinkama pranešimo forma ir ar darbdavys turi teisę atšaukti darbo sutartį ir dėl to jam nekyla jokios pasekmės?

Šiuo atveju esminis aspektas yra darbo sutarties sudarymo (pasirašymo) ir įsigaliojimo momentai, kurie nesutampa. Pagal naująjį Darbo kodeksą darbo sutartis įsigalioja tik darbuotojui pradėjus dirbti. Tai reiškia, kad nors darbuotojas ir darbdavys sudarė darbo sutartį, darbo sutartis nebus laikoma įsigaliojusia, kol darbuotojas faktiškai nepradės atlikti darbo.

Taigi, pagal Darbo kodeksą darbo sutartys nėra atšaukiamos, jos tiesiog gali neįsigalioti, t. y. dėl kažkokių priežasčių darbuotojas nepradeda dirbti, nors darbo sutartis ir yra sudaryta (pasirašyta).

Jei darbo sutartis neįsigalioja, kaltai dėl to šaliai (darbuotojui ar darbdaviui) tenka pareiga sumokėti kompensaciją:

1) jei darbo sutartis neįsigalioja dėl darbdavio kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui iki vieno mėnesio sulygto darbo užmokesčio dydžio kompensaciją;

2) jeigu darbo sutartis neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės – darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą ir sumokėti kompensaciją, kurios dydis negali viršyti sulygto dviejų savaičių darbuotojo darbo užmokesčio dydžio.

Darbo kodekse nėra aptariama, dėl kokių nuo darbdavio ar darbuotojo priklausančių motyvų darbo sutartis gali taip ir likti neįsigaliojusia. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad tiek darbuotojas, tiek darbdavys turi vienas kitą informuoti apie aplinkybes, kurios turi įtakos darbo sutarties sudarymui, vykdymui, nutraukimui. Tuo atveju, jei visgi darbuotoją sietų darbo santykiai su kitu darbdaviu, jis apie tai turėtų informuoti ir naująjį darbdavį. Tokia informacija darbuotojas turi pasidalinti dėl to, kad nebūtų pažeisti įstatymų griežtai nustatyti darbo laiko ir poilsio laiko reikalavimai. Nes būtent darbdavys yra atsakingas, kad, pavyzdžiui, per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui būtų suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Tokios aplinkybės gali būti laikomos reikšmingomis ir galinčiomis paveikti darbo sutarties sudarymą ir vykdymą. Taigi, dėl jau turimų darbo santykių darbuotojas gali neatitikti naujojo darbdavio lūkesčių, kadangi, pavyzdžiui, negalės nepertraukiamai dirbti 5 darbo dienas per savaitę pilnu etatu.

Analizuojant šią situaciją manytina, kad jei iš tiesų darbuotojas neturėjo jokių kitų darbo santykių, kurie galėjo daryti įtakos šios darbo sutarties sudarymui, darbo sutartis turi būti laikoma neįsigaliojusia dėl darbdavio kaltės. Tokiu atveju darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją ir reikalauti, kad darbdavys sumokėtų jam kompensaciją.

Atsakant į klausimą, ar informavimas apie darbo sutarties atšaukimą (šiuo atveju, neįsigaliojimą) telefoninio pokalbio metu yra laikoma tinkama pateikimo darbuotojui forma – atsakome, kad ne. Darbo kodekse aiškiai įtvirtinta, kad tiek darbuotojas, tiek darbdavys pranešimus, prašymus ir kt. privalo vienas kitam pateikti raštu. Darbo kodeksas neuždraudžia dokumentų bei informacijos vienas kitam įteikti elektroniniu paštu bei kitais mobiliaisiais įrenginiais, tačiau su sąlyga, kad bus įmanoma nustatyti tokios informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti.

Atkreipiame dėmesį, kad darbdaviui pateikus informaciją telefoninio pokalbio metu, darbuotojas neturi galimybės tokios informacijos išsisaugoti bei įrodyti informacijos pateikimo fakto ir turinio, dėl ko gali būti sunku įrodyti, kad būtent darbdavys nurodė darbuotojui neatvykti į darbą.

Advokatų kontoros Šlekonytė ir partneriai FINLEX komandai darbo praktikoje pasitaikė ne vienas atvejis, kai darbdaviai naudojosi darbuotojų patiklumu norėdami nutraukti darbo sutartį ir išvengti išeitinių išmokų sumokėjimo. Pavyzdžiui, turėjome atvejį, kai telefoninio pokalbio metu darbuotojui buvo pranešta, kad dėl tam tikrų priežasčių jis gali neatvykti į darbą, o jam neatvykus tai buvo pažymėta kaip pravaikšta. Pravaikšta yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir darbuotojas tokiu atveju gali būti atleistas be įspėjimo bei nemokant jokių išeitinių išmokų. Deja, bet įrodyti telefoninio pokalbio turinio ir apginti pažeistas teises dažnu atveju yra neįmanoma.

Grįžtant prie šios konkrečios situacijos, rekomenduotina, tą dieną, kurią darbuotojas turėjo pradėti dirbti, darbuotojui nuvykti į darbovietę ir pateikti raštišką kreipimąsi į darbdavį, kuriame būtų prašoma paaiškinti, kodėl darbuotojas neturi pradėti eiti savo darbo funkcijų. Kreipimąsi į darbdavį darbuotojas turi pateikti dviem egzemplioriais, iš kurių vieną su darbdavio parašu, patvirtinančiu susipažinimą, turi pasilikti sau. Jei darbdavys atsisakytų kreipimąsi pasirašyti, rekomenduojame jį išsiųsti elektroniniu bei registruotu paštu. Visų aukščiau minėtų veiksmų atlikimas leistų darbuotojui turėti nenuginčijamų įrodymų, kad darbo sutartis neįsigaliojo dėl darbdavio kaltės ir jis turi teisę į kompensaciją.

Daugiau apie mus: www.finlex.lt
+370 647 29 616
info@finlex.lt

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *